Scan barcode
A review by beviltiska_romantike
Prancūzo įlanka by Daphne du Maurier
4.0
Iš kitų rašytojos knygų ši išsiskiria efemeriškumu, lengvumu; visa istorija – tarsi vienas džiugus, kartais kvapą gniaužiantis, kartais romantiškais, kartais šmaikščiais potėpiais išmargintas nuotykis, kuris netikėtai prasidėjęs, netikėtai ir baigiasi, kai iš svajonių šalies tenka grįžti į realybę, kur svajokliams sparnus apkarpo lūkesčiai, pareigos ir atsakomybė už savo veiksmus.
Patiko man Dona, toli gražu netobula – pasipūtusi, savanaudė, impulsyvi, net nekalbėsiu apie jos požiūrį į motinystę (kita vertus, kažin ar logiška vertinti XVII a. aukštuomenės damos nuostatas pagal XXIa. vertybes?), bet jos energija, gyvenimo džiaugsmas, nepasidavimas rėmams, į kuriuos moterį spraudžia visuomenė, šmaikštumas (pokalbiai su tarnu Viljamu kažkas nerealaus) žavi. Prancūzas man pasirodė toks svajonių vyras, per idealus, kad būtų tikras, labiau įkūnijantis laisvės įdėją, o ne gyvas žmogus. Meile iš Donos pusės šiek tiek nepatikėjau, bet lėtai prasidėjusi istorija, visai smagiai įsisiūbavo, ir nors kiek nerealistiška, bet, ech, kuris mūsų nepasvajoja, kaip vieną dieną viską meta ir pasileidžia į naują nuotykį, pradeda viską iš naujo?
Patiko man Dona, toli gražu netobula – pasipūtusi, savanaudė, impulsyvi, net nekalbėsiu apie jos požiūrį į motinystę (kita vertus, kažin ar logiška vertinti XVII a. aukštuomenės damos nuostatas pagal XXIa. vertybes?), bet jos energija, gyvenimo džiaugsmas, nepasidavimas rėmams, į kuriuos moterį spraudžia visuomenė, šmaikštumas (pokalbiai su tarnu Viljamu kažkas nerealaus) žavi. Prancūzas man pasirodė toks svajonių vyras, per idealus, kad būtų tikras, labiau įkūnijantis laisvės įdėją, o ne gyvas žmogus. Meile iš Donos pusės šiek tiek nepatikėjau, bet lėtai prasidėjusi istorija, visai smagiai įsisiūbavo, ir nors kiek nerealistiška, bet, ech, kuris mūsų nepasvajoja, kaip vieną dieną viską meta ir pasileidžia į naują nuotykį, pradeda viską iš naujo?