A review by barb_d
Mane vadina Kalendorium by Andris Kalnozols

emotional funny inspiring reflective slow-paced

• Plot- or character-driven? Character
• Strong character development? Yes
• Loveable characters? Yes
• Diverse cast of characters? Yes
• Flaws of characters a main focus? No

4.5

Nors pradžioj gan ilgai laukiau, kol Oskaro pasakojimas įtrauks, kai prasidėjo aguročiai ir laiškai Otto, užsikabinau ir kuo toliau, tuo labiau džiaugiausi kiekvienu Oskaro projektu. Šiaip pažiūrėjus, gan liūdnas tas miestelis - seniai nebeveikiantys sovietiniai fabrikai, skurdūs, neretai tų pačių fabrikų griuvėsiuose gyvenantys senjorai, menantys karo traumas, alkoholis, vaikų nebėra, mokyklos, ligoninės nebėra... Bet Oskaro akimis viskas atrodo tiesiog kaip yra, žmogiškai ir paprastai. Jau tas jo teatras... Į pabaigą net ašarą išspaudė. Pačioj pabaigoj nebelabai tiko tos ne itin subtilios užuominos į dvasinius ieškojimus, na, bet Oskarui tai ne taip ir svarbu, tad ir knygos autoriui atleisim.