Scan barcode
A review by electricbrain
Kaput by Curzio Malaparte
5.0
Viena stipriausių ir geriausių kada nors skaitytų knygų.
Meistriškas stilius ir puiki, malonumą dovanojanti proza, nuostabūs aprašymai, kurie prieš akis tuojau piešia vaizdus. Tiesa, ta kokybė kartais baugina, nes vaizdai, kuriuos priešia Malaparte, yra šiurpūs, makabriški, tragikomiški, žiaurūs ir nesuvokiami.
Knyga sudaryta iš daug trumpų istorijų, kurios visaip persipina viena su kita: kažkas pasakojama prie stalo, vėliau čia įvyksta jau nauja istorija... Yra silpnesnių, yra neįtikėtinai gerų, pribloškiančių ir pritrenkiančių, įstringančių atmintyje, persekiojančių daug valandų paskaičius.
Tiesa, vietomis tos istorijos yra šiek tiek dirbtinės – atrodo, kad kai kurios scenos, personažai, įtupdyti tik tam, kad autorius galėtų papasakoti tai, ką nori papasakoti. Taip pat vaizdiniuose yra labai daug pasikartojimo, dėmesio tam tikroms detalėms, bet ne kitoms. Pavyzdžiui, visi jo žmonės prakaituoti – kažkur tas prakaitas turi būti paminėtas. Gal tame yra kokia gudri prasmė, bet aš jos neįžvelgiau. Taip pat yra epizodų, kurie sunkūs, painūs ir mažai įtraukia, dėl ko pirmiausia norėjau knygą mesti skaityti, nusivylusi ja. Bet visa laimė, kad nemečiau, o kiti knygos epizodai yra tokie geri, kad bendras įspūdis vis tiek lieka pats geriausias.
Tai nėra knyga kuri gali nuoširdžiai patikti, nes labai daug kas joje yra tiesiog siaubinga, tačiau tai neabejotinai labai gera knyga, kurią, sakyčiau, reikėtų paskaityti kiekvienam žmogui.
Joks filmas, jokia knyga, joks muziejus man nedovanojo tokio karo pajautimo, kokį suteikė ši knyga ir jau žinau, kad būtinai skaitysiu ir kitas Malaparte knygas.
Meistriškas stilius ir puiki, malonumą dovanojanti proza, nuostabūs aprašymai, kurie prieš akis tuojau piešia vaizdus. Tiesa, ta kokybė kartais baugina, nes vaizdai, kuriuos priešia Malaparte, yra šiurpūs, makabriški, tragikomiški, žiaurūs ir nesuvokiami.
Knyga sudaryta iš daug trumpų istorijų, kurios visaip persipina viena su kita: kažkas pasakojama prie stalo, vėliau čia įvyksta jau nauja istorija... Yra silpnesnių, yra neįtikėtinai gerų, pribloškiančių ir pritrenkiančių, įstringančių atmintyje, persekiojančių daug valandų paskaičius.
Tiesa, vietomis tos istorijos yra šiek tiek dirbtinės – atrodo, kad kai kurios scenos, personažai, įtupdyti tik tam, kad autorius galėtų papasakoti tai, ką nori papasakoti. Taip pat vaizdiniuose yra labai daug pasikartojimo, dėmesio tam tikroms detalėms, bet ne kitoms. Pavyzdžiui, visi jo žmonės prakaituoti – kažkur tas prakaitas turi būti paminėtas. Gal tame yra kokia gudri prasmė, bet aš jos neįžvelgiau. Taip pat yra epizodų, kurie sunkūs, painūs ir mažai įtraukia, dėl ko pirmiausia norėjau knygą mesti skaityti, nusivylusi ja. Bet visa laimė, kad nemečiau, o kiti knygos epizodai yra tokie geri, kad bendras įspūdis vis tiek lieka pats geriausias.
Tai nėra knyga kuri gali nuoširdžiai patikti, nes labai daug kas joje yra tiesiog siaubinga, tačiau tai neabejotinai labai gera knyga, kurią, sakyčiau, reikėtų paskaityti kiekvienam žmogui.
Joks filmas, jokia knyga, joks muziejus man nedovanojo tokio karo pajautimo, kokį suteikė ši knyga ir jau žinau, kad būtinai skaitysiu ir kitas Malaparte knygas.